Tėvai neturi pasiduoti bandos instinktui, o skatinti vaikų daugiakalbiškumą

Dalia Švetkauskaitė

                      A. Rodenbeckas susirinkusiems pažėrė išties įdomių minčių apie užsienio kalbų mokymąsi mokyklose. Andreas neblogai kalba lietuviškai, nes yra vedęs lietuvę. Su ja susilaukęs dviejų vaikų. Žmona, kaip tvirtina vyras, vokiškai kalba be akcento. Ji dirba vertėja Europos Sąjungos institucijose Briuselyje. Ekspertas sako, kad kalba yra komunikacijos priemonė, o ne tikslas. Ir jos reikia pradėti mokytis kuo anksčiau. Andreas patikino, kad jų šeimos įsteigtame vaikų ugdymo centre-darželyje ,,Saulės gojus“ vaikai anglų ir vokiečių kalbos mokosi jau nuo 3 metų. Jį lanko 50 darželinukų. Tokį darželį, jo manymu, būtų galima įsteigti ir Lazdijuose. Darželyje kalba tampa ne tikslu, o bendravimo priemone, todėl vaikai greičiau išmoksta reikšti mintis svetima kalba.

Deja, kai kurie tėvai bijo, kad ankstyvas mokymas užsienio kalbų gali pakenkti gerai įvaldyti gimtąją kalbą, ir tą savo baimę nesąmoningai perduoda savo atžaloms. Iš tiesų tokie nuogąstavimai visiškai nepagrįsti.

                      A. Rodenbeko teigimu, kad vaikai gerai išmoktų užsienio kalbą, juos turi mokyti aukštos kvalifikacijos mokytojas. Be to, jis turi būti  dar ir geras, pozityviai į gyvenimą žiūrintis žmogus, kuriam patiktų jo darbas. Jis prisiminė atvejį, kai jo sūnus nenorėjo eiti į mokyklą dėl to, kad tą dieną turėjo atlikti anglų kalbos testą. Mokytojas pažymėjo teste klaidas raudonu tušinuku, todėl visas lapas raudonavo nuo klaidų. Vaikui buvo gėda dėl tokio rezultato. Tai, pasak Andreaso, labai blogai, kai vaikas jaučia gėdą dėl to, ko nesugeba. Tokiu atveju mokytojas turi būti išradingesnis, pavyzdžiui, žaliu rašikliu pažymėti tuos atsakymus, kurie buvo teisingi. Pedagogas esą neturi manyti, kad negabus mokinys yra, liaudiškai tariant, ,,dundukas“ ir nepasieks gerų rezultatų. ,,Jei taip mąstys ir žiūrės į minėtą mokinį, jis ir liks ,,dunduku“, o jeigu padės šiam atsiskleisti, padrąsins, pasieks gerų rezultatų“, - teigė A. Rodenbekas.

                      Švietimo eksperto nuomone, geriausias mokymosi modelis yra švediškas. Minėtoje šalyje iki 8 klasės moksleivių žinios nevertinamos pažymiais.

                      Jau nemažai metų esame Europos Sąjungos piliečiai, todėl jaunoji karta turėtų stengtis išmokti kuo daugiau kalbų. Tik tada jaunuoliai galės gauti darbą, kilti karjeros laiptais. ES šalyse įsidarbinti daugiausia galimybių turi mokantys anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbų. Deja, tėvai nesupranta, kad ES reikia siekti daugiakalbiškumo principo. Jie, tarsi laikydamiesi bėgimo bandoje principo, skatina vaikus būtinai mokytis anglų kalbos.

                      ,,Mokyklos patrauklumas priklauso nuo to, kiek ir kokių kalbų joje galima išmokti, todėl  kalbų mokymo pasiūlai mokykloje turėtume skirti daugiau dėmesio. Rajone yra ne tik puikių anglų, rusų, bet ir  prancūzų bei vokiečių kalbų specialistų. Galbūt neformaliojo ugdymo dėka galėtume organizuoti ir lenkų kalbos mokymą. Juk rajono savivaldybė aktyviai bendrauja ir bendradarbiauja projektų bei kitose srityse su įvairių Lenkijos regionų partneriais.“, - sakė vyr. specialistė.

                      Kokios kalbos mokysis vaikas kartu su tėvais renkasi baigdamas pirmą, penktą ir dešimtą klases. Tėvams būtų pravartu turėti kuo išsamesnę informaciją apie kalbų mokymąsi, kalbų pasirinkimo galimybes ir perspektyvas konkrečioje mokykloje.

Susitikime su švietimo ekspertu rajono mokyklų atstovai prasitarė, kad padėti tėvams susiorientuoti kalbų mokymosi situacijoje yra nelengva, nes jie patys nerodo iniciatyvos. Vienoje mokykloje per išeiginę dieną pakvietus į susirinkimą pasitarti dėl užsienio kalbų pasirinkimo, iš 50 tėvų atėjo tik 10.

Nuotraukoje: Getės instituto švietimo ekspertas Andreas Rodenbeck su rajono mokyklų direktorių pavaduotojais ugdymui.