Rajono mokyklų lituanistai mokslo metus užbaigė 2011 m. birželio 21 d. į savo metodinį renginį pasikviesdami žinomą aktorę ir rašytoją Doloresą Kazragytę. Seminaro metu viešnia dalijosi savo patirtimi, kaip išugdyti gerą meninio teksto skaitovą, negailėjo patarimų ir pamokymų, kaip tą patį tekstą galima išmokti perskaityti egzaltuotai, ciniškai, komiškai; kuo skiriasi meninis teksto skaitymas scenoje ir kamerinėje aplinkoje (pavyzdžiui, klasėje ar bendraminčių būryje); su mokytojomis diskutavo, kada scenoje skaitant meninį tekstą pateisinami vaidybiniai elementai, o kada jie tik pakenkia skaitovui. Be abejo, viskas buvo iliustruojama pavyzdžiais, pakėlusiais nuotaiką, sujaudinusiais, prajuokinusiais ar sugraudinusiais iki ašarų: juk aktorė skaitė A. de Sent-Egziuperi „Mažąjį princą“, J. Bacho „Džonataną Livingstoną Žuvėdrą“, S. Kymantaitės - Čiurlionienės „Žemaitišką poemą“, Just. Marcinkevičių...

Nemažai laiko buvo skiriama pamąstymams apie dvasingumą, apie dievoieškos prasmę, apie žmogaus gerumą ir jo mįslingą  paskirtį šioje žemėje. Lektorė paatviravo, kad jai daug ką suprasti padeda Senekos „Mintys apie ramybę“, Paskalio pasamprotavimai apie Dievo buvimą (į daugelį klausimų atsakymas, pasak Kazragytės, slypi vienintelėje jo frazėje, kad joks žmogus Dievo neieškotų, jei jo neturėtų savyje). Dvasingai parengtą seminarą aktorė baigė skaitydama Džonatano Livingstono Žuvėdros išėjimo į amžinuosius namus sceną ir čia pat nutraukė susikaupimo tylą papasakodama penktokams skirtą anekdotą, kaip galima gražiai keiktis... Lektorė atsisveikino su lituanistėmis palinkėdama vaikiškai atidaus žvilgsnio į pasaulį, kuriame tiek daug kraštutinumų, bet viskas žmogaus, kuris ir yra didžiausia paslaptis, suvokimo ribose.