Lazdijų rajono savivaldybė

LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 1, 67106 Lazdijai,
tel. (8 318) 66 108, faks. (8 318) 51 351, el.p. info@lazdijai.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188714992

Skyriai
  • Architektūros ir aplinkosaugos skyrius
  • Buhalterinės apskaitos skyrius
  • Centralizuotas savivaldybės vidaus audito skyrius
  • Civilinės metrikacijos skyrius
  • Dokumentų ir informacijos skyrius
  • Ekonomikos skyrius
  • Finansų skyrius
  • Informacinių technologijų skyrius
  • Investicijų skyrius
  • Juridinis skyrius
  • Socialinės paramos skyrius
  • Švietimo, kultūros ir sporto skyrius
  • Ūkio tarnyba
  • Vietinio ūkio skyrius
  • Žemės ūkio ir melioracijos skyrius
  • Korupcijos prevencija
  • Korupcijos prevencijos programos
  • Korupcijos pasireiškimo tikimybė bei rizikos analizė
  • Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas
  • Antikorupcijos komisija
  • Padalinys ar asmenys, atsakingi už korupcijos prevenciją
  • Pranešimai apie korupciją
  • Informacijos apie asmenis surinkimas
  • Kita informacija
  • Paslaugos
  • Paslaugos
  • Architektūros ir aplinkosaugos skyrius
    Civilinės metrikacijos skyrius
    Dokumentų ir informacijos skyrius
    Ekonomikos skyrius
    Finansų skyrius
    Juridinis skyrius
    Savivaldybės gydytojas
    Socialinės paramos skyrius
    Seniūnijos
    Švietimo, kultūros ir sporto skyrius
    Vietinio ūkio skyrius
    Žemės ūkio ir melioracijos skyrius
    Administracinė informacija
  • Nuostatai
  • Planavimo dokumentai
  • • Savivaldybės lygmens planavimo dokumentai
    • Regiono lygmens planavimo dokumentai
    • Galimybių studijos
  • Darbo užmokestis
  • Viešieji pirkimai
  • • 2018 metai
    • 2017 metai
    • 2013-2016 metai
  • Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
  • Finansinių ataskaitų rinkiniai
  • • 2018 metai
    • 2017 metai
    • 2016 metai
    • 2015 metai
    • 2014 metai
  • Ūkio subjektų priežiūra
  • Tarnybiniai lengvieji automobiliai
  • Administracinės naštos mažinimas
  • Aktualijos/skelbimai
  • • Aktualijos
    • Skelbimai
    • Skelbimai apie išduotus leidimus
    • Teritorijų planavimo skelbimai
    • Skelbimai apie elektroninius aukcionus
  • Konkursai
  • • Konkursai į laisvas pareigas
    • Konkursų rezultatai
    • Projektų konkursai
    Teisinė informacija
  • Teisės aktai
  • Teisės aktų projektai
  • Tyrimai ir analizės
  • Teisės aktų pažeidimai
  • • Seimo kontrolierių pažymos
    • Valstybės kontrolierių sprendimai
    • Teismo sprendimai
    • Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai
  • Teisinė pagalba
  • • Pirminė teisinė pagalba
    • Antrinė teisinė pagalba
    • Naujienos
    Struktūra ir kontaktai
  • Valdymo struktūros schema
  • Meras
  • • Mero pavaduotojas
    • Mero patarėjas
  • Administracija
  • • Administracijos direktorius
    • Direktoriaus pavaduotojas
    • Skyriai
    • Seniūnijos
  • Įstaigos ir įmonės
  • • Medicinos įstaigos
    • Savivaldybės kontroliuojamos įmonės ir įstaigos
    • Švietimo, kultūros ir sporto įstaigos
    • Socialinės įstaigos
    • Miesto VVG
    Naujienos
  • Apie savivaldybę
  • • Geografija
    • Gyventojai
    • Istorija
    • Partneriai
    • Garbės piliečiai
  • Taryba
  • • Tarybos reglamentas
    • Komitetai ir komisijos
    • Dauguma, opozicija, frakcijos, grupės
    • Posėdžių darbotvarkė
    • Posėdžių valdymo sistema
    • Posėdžių transliacija
    • Posėdžių protokolai
    • Istorija
  • Naujienos
  • Asmenų aptarnavimas
  • • Asmenų priėmimas
    • Prašymų ir skundų priėmimas
    • Priima Vyriausybės nariai
  • Užduok klausimą
  • Nuorodos
  • Horizontalus naujas
  • Savivaldybė
  • Struktūra ir kontaktai
  • Veiklos sritys
  • Administracinė informacija
  • Teisinė informacija
  • Korupcijos prevencija
  • Paslaugos
  • Naujienos

    Kokybiškos teisinės paslaugos – pagrįsti žmonių lūkesčiai

    Valstybės garantuojama teisinė pagalba yra nemokama ar ji kainuoja? Daugelis jau esame įpratę teigti ir manyti, kad tokia pagalba yra nemokama, todėl tikėtis itin kokybiškų advokato paslaugų gal ir nederėtų. Tačiau toks požiūris iš esmės yra klaidingas ir ydingas – už paslaugas nemoka arba tik dalį sumos sumoka asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, o visus kaštus padengia valstybė. Kaip finansuojamos teisinė pagalbos paslaugos, kokie nustatyti įkainiai, ko galime tikėtis ir reikalauti – šį kartą būtent apie tai.

     

    Už paslaugas sumoka valstybė

     

    Valstybės kompensuojamos teisinės pagalbos paslaugos Lietuvoje teikiamos nuo 2005-ųjų. Asmuo gali pasinaudoti pirmine arba antrine teisine pagalba. Pirminė teisinė pagalba teikiama kiekvienoje šalies savivaldybėje, kiekvienas toje savivaldybėje gyvenantis žmogus gali gauti per metus nemokamą vienos valandos konsultaciją. Asmeniui konsultacija nieko nekainuoja, nes specialistui už darbą atlyginimą moka valstybė. Antrinė teisinė pagalba, kada žmogus savo problemas turi spręsti teisme, reikia kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri koordinuoja tokios pagalbos teikimą. Išnagrinėjusi asmens prašymą ir įvertinusi, kad jis atitinka valstybės nustatytus pajamų ir turto ar kitus kriterijus, tarnyba žmogui paskiria advokatą. Šis padeda parengti teismui reikalingus dokumentus, užtikrinama gynyba ir atstovavimas bylose, taip pat gali būti atstovaujami žmogaus interesai sprendžiant ginčą ne teisme. Čia kalbama apie privačius asmenis, kurie patys kreipiasi antrinės teisinės pagalbos. Kiek kita sritis, kurią irgi kuruoja tarnyba, yra baudžiamosios bylos. Kuomet sulaikytas asmuo negali nusisamdyti advokato, tyrėjo prašymu jį paskiria tarnyba, advokato paslaugas tuomet irgi apmoka valstybė. Ar didelis teisinės pagalbos poreikis? Pernai per metus antrinė teisinė pagalba buvo suteikta 43 922 atvejais, užpernai – 41 063, o šiemet per pirmus devynis mėnesius tarnybą jau gavo 35 749 prašymų parinkti advokatą ar suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tad valstybė skiria lėšų specialistų savivaldybėse išlaikymui, tarnybos darbuotojų atlyginimams ir advokatų paslaugoms, kurios kainuoja daugiausiai, apmokėti.

     

    Didžioji dalis išlaidų – advokatų atlyginimams

     

    Valstybės kompensuojamų teisinių paslaugų biudžetai, išlaidos, įkainiai skelbiami viešai (https://vgtpt.lrv.lt/), tad kiekvienas gali susipažinti, kiek lėšų skiriama teisinės pagalbos paslaugos. Tai yra išties nemžai pinigai, tačiau tai, kad kiekvienam Lietuvos piliečiui, net jeigu jis neturi pakankamai lėšų, yra sudaryta galimybė savo teises ginti teisme, gauti kvalifikuoto advokato pagalbą, kiekvienai civilizuotai valstybei yra neįkainuojami dalykai. Atsižvelgdama į valstybės biudžetą, ekonominę situaciją valstybė numato kriterijus, kas gali gauti kompensuojamą teisinę pagalbą, nustato pajamų ir turto lygius. Žinoma, yra numatyta daug kitų atvejų, kada teisinė pagalba gali būti teikiama ir neatsižvelgiant į pajamas.

    „Valsybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba atsakinga už teisinės pagalbos paslaugų teikimo organizavimą bei paslaugų kokybės užtikrinimą. Manau, kad Lietuvoje pavyko sukurti pakankamai gerai funkcionuojančią sistemą, visi darbai atliekami gan operatyviai (žmogus atskymą, ar jam bus suteikta antrinė teisinė pagalba ar ne gauna per penkias darbo dienas), turime sutartis su daugeliu valstybės instutucijų, kurios teikia duomenis, reikalingus sprendimo teikti teisinę pagalbą priėmimui. Anksčiau žmogus beveik iš visų institucijų rinkdavo pažymas pats. Dabar net pirminius dokumentus, prašymą tarnybai padeda parengti pirminės teisinės pagalbos specialistai“, – apie teisinės pagalbos teikimo tvarką pasakoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.

    Tarnyba yra sudariusi sutartis su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą (dabar šiame sąraše – 55 advokatai), taip pat yra sudarytos sutartys su advokatais, kurie paslaugas teikia prireikus (tokių sutarčių sudaryta 509). Nuolat teisinę pagalbą teikiantys advokatai gauna darbo vietą, nuolatinį atlyginimą, jiems kompensuojamos komunalinių paslaugų išlaidos, o advokatams, kurie dirba prireikus, mokama tik už darbą konkrečioje byloje. 2017 metais antrinei teisinei pagalbai teikti buvo panaudota 4 937 227,63 Eur asignavimų, iš šios sumos 3 863 258,41 Eur skirti advokatų užmokesčiui išmokėti ir jų išlaikymui kompensuoti.

     

    Kokybiškos paslaugos – pagrįsti žmonių lūkesčiai

     

    Ar teisinė pagalba, kurią mes gauname nemokamai, gali būti kokybiška? Kaip valstybė atsiskaito su advokatu? Pirmiausia, anot Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos direktorės A. Banevičienės, valstybė yra nustačiusi užmokesčio bazinį dydį, dabar jis yra 13 Eur/val. Daug tai ar mažai? Anot tarnybos vadovės, atlyginimas advokatams numatytas atsižvelgiant į bendrą mūsų šalies situaciją, todėl juos lyginti reikėtų ne su kitų šalių advokatų atlyginimais, bet su kitų Lietuvos teisinės profesijos atstovų (teisėjų, prokurorų, tyrėjų) atlyginimais. Visų šių profesijų atstovų atlyginimai atrodo nekaip kitų šalių kontekste, kaip ir visų mūsų atlyginimai. Tačiau situacija yra tokia, kokią turime. Minėtas valstybės nustatytas įkainis advokatams - 13 Eur/val., nėra toks mažas, turint omenyje, kad advokatui mokama ne tik už darbą teisme – papildomai sumokama už konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą nagrinėti bylą, už įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rinkti, kelionėms sugaištą laiką ir t.t. Anot A. Banevičienės, valstybės kompensuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai vidutiniškai gauna panašų atlygį kaip ir privatūs panašiose bylose dirbantys privatūs teisininkai, todėl nuolat skųstis, kad valstybė moka itin mažai, tikrai nederėtų.

    Praeitais, 2017-aisiais metais, antrinei teisinei pagalbai teikti buvo išleista beveik 5 mln. eurų – 4 937 227,63, didžioji pinigų suma skirta sumokėti advokatams. Advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, 2017 metais už paslaugas buvo sumokėta 1 290 123,02 Eur, iš jų 62333,93 Eur sumokėta už teisinę pagalbą civilinėse ir administracinėse bei administracinių nusižengimų bylose ir 664 789,09 Eur – už teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose. Advokatams, prireikus ir konkrečioje byloje teikusiems antrinę teisinę pagalbą, 2017 m. sumokėta 2 730 133,59 Eur, iš jų 1 141 065,93 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėse ir administracinėse bylose, 1 589 067,66 Eur – už teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose.

    Kiek sumokama advokatui už vieną bylą? Priklausomai nuo bylos apimties ir trukmės priklauso ir užmokestis, Sakykim, jeigu nuvykstama į teismą tik spendžiant kardomosios priemonės suėmimo klausimą, tada gali būti sumokėtos tik kelios dešimtys eurų, tačiau, jeigu byla yra didelė, ji kartais tęsiasi ir ne vienerius metus, advokatui išmokamos ir kelių tūkstančių sumos. Štai pernai buvo bylų, už kurias advokatams sumokėta 1362,99 Eur, 1819,40 Eur, 2183,45 Eur, 3218,77 Eur, 5217,72 ir panašios sumos. Šiemet baigiama Sausio 13-osios byla, kuri tęsėsi kelis metus, už darbą šioje ypač didelės apimties byloje kai kuriems advokatams bus sumokėta ir 15 tūkstančių, ir per 20 tūkstančių eurų sumos.

    „Norėčiau pabrėžti, kad sumų dydžiai čia nėra akcentuojami, už teisninkų paslaugas visame pasaulyje mokama daug, tačiau svarbu, kad valstybė, samdydama teisininkus ir jiems mokėdama, galėtų gauti kokybiškas paslaugas. Pateikti pavyzdžiai tik rodo, kad valstybė sumoka nemažai, tiek, kiek šiuo metu išgali, todėl advokatų skundai dėl užmokesčio tikrai ne visada yra pagrįsti ir tai niekaip nesusiję su teikiamų paslaugų kokybe – advokatams sumokama pakankamai, žmonės tai turėtų žinoti ir būti reiklesni. Apmaudu, bet ne vienas advokatas asmeniui, kuriam teikia pagalbą, skundžiasi dėl menko savo atlyginimo. Todėl žmonės, vertinami advokatų darbą, sako – ko norėti už dyką? Teikti teisines paslaugas advokatai pasirenka patys, pasirašydami sutartis žino visas sąlygas, jiems už darbą sumokama, todėl visų mūsų yra pagrįsti norai sulaukti kokybiškų paslaugų“, – sako A. Banevičienė. Anot vadovės, žmonės ir tarnybos darbą, ir visos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vertina pagal tai, kaip savo darbą atlieka advokatai. Advokatai daug kritikos išsako veikiančiai atsiskaitymo su jais sistemai, įsitikinę, kad mūsų šalyje sukurta teisinės pagalbos sistema nėra gera. Gal ji, anot A. Banevičienės, ir nėra tobula, tačiau ne tik Europoje, bet ir pasaulyje pripažįstama viena geriausių, iš jos mokomasi. Ir Europos Komisijos, ir Pasaulio Banko kvietimu Lietuvos atstovai pristato sukauptą teisinės pagalbos administravimo patirtį kitoms valstybėms. 

     

    Tarnyba – tik koordintorė

     

    Anot A. Banevičienės, dauguma advokatų, teikiančių teisinę pagalbą, dirba profesionaliai ir kokybiškai, tačiau būna aplaidumo, neatidumo atvejų, kurie meta šešėlį ir ant kolegų darbo, deskridituoja visą teisinės pagalbos teikimo sistemą. Esmė ta, kad tarnyba organizuoja šį procesą – priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, paskiria advokatą, skaičiuoja jo užmokestį, su juo atsiskaito. „Turime pripažinti, kad dėl advokatų teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimo dar turime nemažai problemų. Advokatai yra nepriklausomi, o teisės aktuose numatyta, kad už advokatų veiklą, jų darbo kokybę yra atsakinga Lietuvos advokatūra. Todėl, jeigu žmogus pasiskundžia dėl nekokybiškos paslaugos, tą skundą persiunčiame Lietuvos advokatūrai arba patariame žmonėms kreiptis tiesiogiai į ją. Atsakymo operatyviai sulaukti neįmanoma, ten numatytos savos procedūros, o teismo procesai jau vyksta. Tad, jeigu žmogus skundžiasi advokato darbu ir pateikia argumentus, paprasčiausiai operatyviai pakeičiame advokatą. Kontroliuodami advokatų veiklą, mes atliekame tik techninius skaičiavimus, su kokybe visiškai nesusijusius skaičius – ar pagrįstos kuro išlaidos, kiek laiko sugaišta teismo posėdžiuose, ar neprirašė per daug papildomų darbo valandų ir pan. Kol kas nėra sistemos, kad kiekvienas atliktas advokato darbas, jo suteiktos paslaugos būtų vertinamos ir kokybės požiūriu“, – sako A. Banevičienė.

    Dabar tarnyba kartą per metus atlieka apklausas, teismai, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo institucijos, teisinės pagalbos gavėjai vertina advokatų darbo kokybę, tačiau tai greičiau formalus dalykas, o ne rimtas vertinimas.

     

    Valstybė turi žinoti, ką perka

     

    Advokatų darbo kokybės vertinimo sistemos sukurtos daugelyje Europos šalių. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos advokatūra dalyvauja Europos Komisijos finansuojamame projekte „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendri standartai skirtingoms valstybėms“. Projektu kaip tik ir siekiama pagerinti teisinės pagalbos paslaugų kokybę baudžiamosiose bylose, nustatant bendrus teisinės pagalbos teikimo, kokybės užtikrinimo ir kontrolės standartus bei tobulinant teisinės pagalbos politikos formuotojų, administratorių ir teikėjų kompetencijas užtikrinti aukštos kokybės teisinę pagalbą. Projekte kartu su Lietuva dalyvauja partneriai iš Vokietijos ir Nyderlandų. „Tikimės, kad Lietuvoje irgi kada nors pasiseks sukurti tuos darbo kokybę matuojančius instrumentus ir jais sėkmingai naudotis. Valstybė turi žinoti, kokią paslaugą ji perka ir už ką moka. Minimalūs teisinės pagalbos teikimo standartai, taisyklės, vertinimo sistema leistų lanksčiau pasirinkti advokatus valstybės kompensuojamai teisinei pagalbai teikti. Galiu atsakingai pasakyti, kad advokatams yra mokami nemaži pinigai, todėl turime pagrįstų lūkesčių sulaukti kokybiškų paslaugų“ – įsitikinusi A. Banevičienė.

     

    Europos valstybėse – darbo kokybę matuojantys instrumentai

     

    Kai kurios Europos valstybės turi sukūrusios darbo kokybės matuojančių instrumentų. Štai Suomijoje egzistuoja labai aiški valstybinės teisinės pagalbos vertinimo sistema. Čia advokatų darbą prižiūri specialiai tam sukurta taryba, teisės kancleris vyriausybėje ir parlamento atstovas. Kuomet byla būna baigta, advokato darbą prašomi įvertinti prokuroras, teismo pirmininkas, klientas ir pats advokatas. Suomijos kokybės vertinimo sistema susideda net iš 36 kokybės matų.

    Ypač stipri teisininkų darbo kokybės vertinimo sistema sukurta Jungtinėje Karalystėje Velse, čia  veikia Teisinės pagalbos agentūra, kuri atsakinga ir už civilinės, ir už baudžiamosios teisės bylas.

    Agentūra kontroliuoja apie 2300 teisininkų ir siekia, kad mokesčių mokėtojų pinigai, skiriami visuomenei suteikti teisinę pagalbą, būtų panaudoti tinkamai. Agentūra nustato, koks turėtų būti teisininko išsilavinimas ir darbo patirtis, administruoja iš klientų gautus skundus. Kas trejus metus atliekamas teisininko  auditas. Kiekvienas teisines paslaugas teikiantis teisininkas turi savo kontrolierių, vienas kontrolierius prižiūri keturis teisininkus. Airijoje advokatui irgi keliami nemaži reikalavimai – jo santykiai su klientu turi būti pagrįsti pasitikėjimu, advokatai turi vengti konfliktų, pagarbiai bendrauti su klientu prieš teisėją. Vertinamas proceso efektyvumas ir išlaidų pagrįstumas. Specialus įgaliotinis per metus yra įpareigotas ištyrinėti tam tikrą bylų skaičių (t.y. įvertinti šiose bylose advokato darbo kokybę). Išsiaiškinus, kad advokatas dirbo blogai, Teisinės pagalbos valdyba gali net sustabdyti advokato licenzijos galiojimą.

     ------------------------------------------------------------------------------

    Žmogus su negalia? Padėkime jam ginti savo teises

    Kaip padėti ginti savo teises žmonėms, kurie turi itin sunkią fizinę negalią ir net nesikelia iš lovos, ar teikiama valstybės teisinė pagalba gali padėti prisiteisti išlaikymo išlaidas iš emigravusių vaikų ir giminaičių, ar po darbe įvykusios nelaimės neįgaliu tapęs žmogus sulauktų pagalbos bylinėtis su darbdaviu? Šie ir daugybė kitų klausimų žmonėms labai aktualūs, todėl praeitos savaitės pabaigoje Vilniuje surengtame Lietuvos žmonių su negalia sąjungos forume vienas iš programos klausimų buvo skirtas būtent valstybės garantuojamos teisinės pagalbos temai, kurią pristatė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.

    Tarnybos direktorė A. Banevičienė forumo dalyvius padrąsino kuo daugiau klausti ir domėtis, jeigu iškyla klausimų ar problemų, susijusių su teisiniais dalykais. Tarp negalią turinčių žmonių ypač svarbi pagalba vienų kitiems, nes žmonės dažnai nežino, kur ir kaip kreiptis tos teisinės pagalbos. Neįgalaus žmogaus globėjai, artimieji, bičiuliai visuomet gali ir turi padėti žmogui pasinaudoti pagalba, kurią jam nemokamai suteikia valstybė. Pirmiausia, visi turėtų žinoti, kad kiekvienas asmuo, neatsižvelgiant nei į turtą, nei į pajamas, turi teisę gauti nemokamą valandos konsultaciją iš savivaldybėje dirbančio pirminės teisinės pagalbos specialisto. „Būtent čia turėtų būti kelio pradžia, jeigu iškilo teisinė problema – pirminės teisinės pagalbos specialistas ne tik pakonsultuos, bet ir padės parengti reikalingus dokumentus valstybės ar savivaldybės institucijai, tarp jų – ir mums, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, jeigu prireiktų problemą spręsti teisme ir būtų reikalinga antrinė teisinė pagalba – advokato paslaugos“, – sako A. Banevičienė. Beveik 30 proc. visų pirminės teisinės pagalbos konsultacijų sudaro būtent dokumentų rengimas antrinei teisinei pagalbai. Pernai pirmine teisine pagalba Lietuvoje pasinaudojo per 44 tūkst. žmonių.

    Anot A. Banevičienės, nemokamai antrinę teisinę pagalbą gali gauti dauguma negalią turinčių žmonių, nes jų pajamos ir turtas paprastai neviršija tokiai pagalbai gauti nustatyto turto ir pajamų lygio.

    „Viena žinau tikrai – valstybės garantuojama teisine pagalba, kuomet reikia advokato pagalbos, galėtų pasinaudoti žymiai daugiau negalią turinčių žmonių, tačiau jie dažnai nežino, kaip tai padaryti. Būtent todėl stengiamės kiek įmanoma dažniau dalyvauti neįgaliųjų susiėjimuose, kalbamės, pasakojame, atsakome į klausimus, platiname informaciją ir raginame padėti vieni kitiems. Juk yra žmonių, kurie turi itin didelę negalią, tačiau gyvenimiškos problemos ir jiems niekur neišnyksta – reikia tvarkyti dokumentus dėl pensijų ar pašalpų, dėl turto, dėl pradelstų senaties terminų ir pan.“, – sako A. Banevičienė. Pirmiausia, asmenims, turintiems sunkų neįgalumą, pripažintiems nedarbingais arba turintiems nustatytą didelių specialiųjų poreikių lygį ir jų globėjams, kai teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti, antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turto ir pajamų lygį. Tiesiog tuomet tarnybai reikia pateikti dokumentą, patvirtinantį nustatytą neįgalumo lygį, darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį. Teisinė pagalba, neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, taip pat teikiama asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose, turintiems sunkų neįgalumą, gaunantiems socialinę pašalpą ir dar daugybe kitų atvejų.

    Forumo metu A. Banevičienė atsakė ir į klausimą, kaip vertinamos asmens pajamos, į kokios rūšies pajamas be darbo užmokesčio yra atsižvelgiama, priimant sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą. „Be atlyginimo taip pat atsižvelgiama į kitas žmogus pajamas: socialinę pašalpą, motinystės (tėvystės) pašalpą, pašalpą žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (žalos atlyginimas), šalpos išmoką, kompensacinę išmoką teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, rentą buvusiems sportininkams, periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas ir kitas. Tačiau, vertinant asmens turtinę padėtį, neatsižvelgiama į išmokas, kurios susijusios su įvairiomis kompensacijomis už komunalines paslaugas, transportą, slaugą, priežiūrą ar pagalbą. Ir čia vėl galiu tik pasikartoti – pirminės teisinės pagalbos specialistas padės žmogui nesuklysti ir pakonsultuos, ką reikia deklaruoti“, – sako A. Banevičienė.

    Antrinė teisinė pagalba suteikiama ir tokiais atvejais, kuomet žmogus sužalojamas ar žūsta darbe. Sužalotas žmogus pats gali kreiptis į tarnybą dėl teisinės pagalbos, o netekties atveju kreipiasi nukentėjusiais pripažinti žuvusiojo artimieji. Įvertinusi situaciją, tarnyba paskiria advokatą, kuris padeda prisiteisti iš darbdavio patirtą žalą. Beje, į tarnybą teisinės pagalbos gali kreiptis kiekvienas nukentėjusysis tai atvejais, kai jis siekia prisiteisti žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo. Pavyzdžiui, po avarijos iškeliama baudžiamoji byla, kurioje žmogus, pripažintas nukentėjusiuoju, gali prisiteisti patirtą žalą teisme. Tuomet tarnyba skiria advokatą, kuris padeda nukentėjusiajam bylinėtis. Ir tokiais atvejais visai nesvarbu, kiek asmuo uždirba.

    „Manau, kad negalią turintiems žmonėms svarbu žinoti, kad dabar yra galimybė prisiteisti išlaikymą ne tik iš Lietuvoje gyvenančių, bet ir emigravusių vaikų ar giminaičių, jeigu jiems ši prievolė priklauso. Tai leidžia padaryti priimti tarptautiniai dokumentai – ES Tarybos Reglamentas ir Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Mūsų tarnyba yra Centrines institucija Lietuvoje, kuri padeda mūsų šalies piliečiams prievolių išieškojimo srityje, kuomet tai susiję su suaugusių žmonių išlaikymo prievolių vykdymu. Senyvo amžiaus, nedarbingi, turinys negalią žmonės dažnai net nežino, kad jie turi teisę į išlaikymą, ir ta prievolė gali būti priskirta ne tik Lietuvoje gyvenantiems vaikams ar giminaičiams, bet ir į užsienį išvykusiems. Konkrečiu atveju reikėtų konsultuotis su mūsų tarnybos specialistais, tikrai galime padėti, “ – sako A. Banevičienė.

    Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) inf.

    Nuotraukoje: Apie teisinę pagalbą kalbėta Žmonių su negalia asociacijos forume.

    Daugiau informacijos

    Rima Kubiliūtė

    Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus

    vyriausioji specialistė

    Tel. 8 700 00 188

    El. p. r.kubiliute@vgtpt.lt

    Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
    Odminių g. 3, LT-01122 Vilnius

     

    © 2016 Lazdijų rajono savivaldybės administracija. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smartweb sistema