Lazdijų rajono lituanistų viešnagė Lenkijoje

Spausdinti PDF
Teksto dydispadidintisumazinti

Būdviečio pagrindinės mokyklos

lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja

Neringa Rasiulienė

Lazdijų rajono lituanistų viešnagė Lenkijoje

 

Išvyka Lazdijų rajono lituanistėms, vykusioms 2010 m. lapkričio 18 d. į Punską, buvo netolima, bet prasminga. Mokytojų metodinė veikla išsiplėtė už respublikos ribų, pasidomėta mokymo metodų įvairove lietuvių kalbos pamokose, IKT taikymu, neformaliojo ugdymo formomis, pasidalinta gerąja patirtimi, pasisemta naujų idėjų bei susipažinta su Punsko krašto lietuvybės puoselėjimo tradicijomis. Taip pat pasimokyta patriotiškumo ir nuoširdžios meilės tėvynei, kuri mūsų, gyvenančių savo gimtajame krašte, širdyse neretai yra prigesusi.  Lazdijų rajono lituanistės dalyvavo metodinėje išvykoje į Punsko Kovo 11-osios  bendrojo lavinimo licėjų. Jos tikslas - užmegzti dalykinius ir draugiškus ryšius su Lenkijos lietuviais, ypač su šio krašto lietuvių kalbos mokytojomis, pasidalinti su jomis gerąja patirtimi bei pasisemti naujų idėjų. 

Pedagogės viešnagę Lenkijoje pradėjo  trumpu stabtelėjimu Seinuose. Jos aplankė rašytojo, kalbininko, lietuviškų giesmių kūrėjo Antano Baranausko paminklą, užsuko į nuostabaus grožio Seinų katedrą, kurios koplyčios rūsyje ilsisi lietuvių literatūros klasiko  palaikai. Uždegę žvakeles  prie vyskupui skirtos atminimo lentos ir taip pagerbę šia iškilę asmenybę, mokytojai išskubėjo į Punską.

Atvykus į Punsko licėjų, lituanistes pasitiko šios mokymo įstaigos vadovė Irena Marcinkevičienė. Ji pasidžiaugė, kad svečius galinti priimti naujame mokyklos pastate, kuris duris atvėrė šių metų rugsėjo 1-ąją. Vesdama šviesiais ir Lietuvai nusipelniusių veikėjų paveikslais išpuoštais koridoriais, direktorė pakvietė mokytojas į fotografijų parodos „Kaimo kryžiai – mūsų krašto kultūrinis paveldas“ atidarymą. Apžiūrinėdamos parodą,  mūsų rajono pedagogės sužinojo, jog Punsko ir Seinų apylinkėse yra per trisdešimt kaimų, kuriuose stovintys kryžiai yra su lietuviškais užrašais. Tad jaunieji punskiečiai turėjo tikslą ne tik fotografijoje užfiksuoti tuos kryžius, bet ir surinkti informacijos apie jų pastatymo laiką bei statytojus. Plačiau supažindinti svečius su  mokyklos ir  bendruomenės vykdomais projektais, įamžinančiais lietuviškąjį kultūrinį paveldą, bei lietuvybę šiame krašte puoselėjančia veikla,  direktorė pakvietė Punsko licėjaus bei Seinų „Žiburio“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas.

Pirmoji pranešima skaitė Punsko Kovo 11-osios licėjaus lietuvių kalbos mokytoja Birutė Vaičiulienė. Ji pristatė  šios vienintelės Lenkijoje vidurinė mokyklos su lietuvių dėstomąja kalba istoriją  bei pagrindines veiklos kryptis, supažindino su mokykloje vykdomais įdomiais popamokiniais užsiėmimais, veikiančiais įvairiais būreliais, kurių daugelis skirti lietuviškoms tradicijoms bei mūsų krašto istorinei ir kultūrinei atminčiai puoselėti: vedama mokyklos kronika, leidžiamas laikraštis „Dėmėsio!“, veikia etninės kultūros būrelis, mokyklos vardą garsina choras, šokių, dramos bei kiti kolektyvai, bendradarbiaujantys kartu su Lietuvių kultūros namais.

Apie lietuvių gyvenimą Punske pagal Lenkijoje priimtą Tautinių mažumų įstatymą kalbėjo Seinų „Žiburio“ gimnazijos mokytoja bei  Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasparavičiūtė. Ji  pasidžiaugė, kad Punske vyksta pilnavertis lietuvių gyvenimas, o šio krašto jaunimas nuolat ugdomas per gimtąją lietuvių kalbą ir kultūrą. Čia veikia lietuviškos mokyklos, Lietuvių kultūros namai, kuriuose susibūrę daug saviveiklos kolektyvų, bažnyčioje pamaldos laikomos lietuvių kalba, spausdinami lietuviški leidiniai. Jos teigimu, Punskas - tarsi mažoji Lietuva. Tačiau ji apgailestavo, kad šio tautinių mažumų įstatymo galiojimas užtikrintas tiktai Punsko valsčiuje, o daugelyje kitų vietovių Lenkijoje, kur gyvena lietuviai, yra neįmanomas.

Apie leidžiamus lietuviškus vadovėlius bei lietuvių kalbos ugdymo programas, jų privalumus ir trūkumus mūsų rajono lituanistus supažindino Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Elena Degutienė. Ji pasakojo, jog šio krašto lituanistai dirbti gali tik su Lenkijos respublikos nacionalinio švietimo ministerijos patvirtintais vadovėliai, o Lietuvoje išleistos knygos naudojamos kaip pagalbinė priemonė. Ji pasidžiaugė, kad vyksta bendradarbiavimas su Lietuvos mokykloms vadovėlius rašančiais autoriais,  jog yra išleista daug įvairių kompaktinių plokštelių bei kitokių mokymo priemonių, padedančių mokiniams geriau pažinti ir išmokti gimtąją lietuvių kalbą.

Susitikimą-konferenciją pabaigė Lazdijų rajono lietuvių kalbos metodinio būrelio pirmininkė Vilija Urbonaitė bei Lazdijų rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Jūratė Jasiulevičienė. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja savo pranešime supažindino koleges iš Lenkijos lietuviškųjų mokyklų su Lazdijų rajono lituanistų būrelio metodinės veiklos kryptimis, tikslais ir uždaviniais bei pristatė svarbiausius lietuvių kalbos mokytojams organizuojamus metodikos renginius mūsų rajone. Pedagogus atlydėjusi vyr. specialistė J. Jasiulevičienė pasidžiaugė įvykusiu gražiu susitikimu bei pakvietė Seinų ir Punsko lituanistus į mūsų rajone organizuojamus tradicinius renginius : lietuvių kalbos olimpiadą, rašinių konkursus, Meninio skaitymo konkursą bei ŠC vykstančius seminarus. Atsidėkodama už gražų priėmimą, ji susitikimo šeimininkėms įteikė Lazdijų rajono savivaldybės  skirtas atminimo dovanas.